Apie BG, apie geriausią vietą koncertų salėse ir apie geriausią patarimą, kurį bet kada esu gavusi iš savo vaiko

2001 – ieji

Nedidelėje  maisto ir suvenyrų parduotuvėje, įsikūrusioje šiauriniame Chicago rajone, grojo pažįstama muzika. Labai gerai pažįstama. Dar iš mano ankstyvos jaunystės laikų. Net jei parduotuvėlė buvo tolokai nuo mūsų namų, važiavome ten specialiai, nusipirkti silkės iš bačkų, prieš Kalėdas, su tuomet pas mus viešėjusiais  tėvais. Tokios skanios niekur kitur nepardavinėjo.

- Kokia graži muzika! Kas čia groja? -  visai ne apie silkę netikėtai manęs paklausė Mama.  

- Boris Grebenščikov,-  atsakiau. Jo unikalaus balso niekada nesumaišyčiau su bet kurio kito. Žinojau, kad mano Mama mėgo šį atlikėją, tik gal nesitikėjo čia, Amerikoje, mažoje europietiškų prekių parduotuvėlėje,  išgirsti. Kai klausydavausi jo, dar gyvendama Lietuvoje, visuomet sakydavo, kad ši  mano muzika jai patinka. Akvarium buvo viena mano mėgiamiausių grupių visais rusiško roko klausymosi laikais. Šalia kitų favoritų Nautilus Pompilius ir Cojaus. Į mano melomanišką  gyvenimą  jie visi atėjo panašiu metu   – aštuoniasdešimtųjų pradžioje.    

1998 – ieji

Kai kito dešimtmečio skyrius jau buvo atverstas už Atlanto, negalėjau atsidžiaugti patekusi į gastroles atvykusio Grebenščikovo koncertą. Jo muziką žinojau atmintinai jau daugybę metų, tik gyvai girdėti nebuvo tekę. Net jei tai buvo beveik prieš 20 metų, iki šiol prisimenu, kaip su vyru tada nusipirkome pačius brangiausius bilietus, pirmose eilėse. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai pirkau tokius brangius  – mūsų brangios kėdės pirmose eilėse tą vakarą liko tuščios. Ir kaip aš galėjau pamiršti - mano vieta prie scenos, per visus koncertus. Pasibaigus programai ir jau beveik publikai išsiskirsčius, iš vieno gastrolių organizatorių sužinojau, kad dainininkas tuoj tuoj pasirodys ir dalins autografus savo ištikimiausiems gerbėjams. Būdama aistringa autografų medžiotoja negalėjau praleisti tokios progos.

2002 - 03 – ieji ?

Į kitą BG koncertą nusivežiau savo jauną sūnėną, neseniai atvykusį į JAV. Dabar neprisimenu kur tuomet vyko pasirodymas, žinau tik, kad kažkokiame nedideliame miesto klube. Kuris, kaip sakoma, buvo ne guminis, todėl jau prie durų mus pasitiko būrys nepatekusių ir užrašas ant lango Sold Out. Mano sūnėnas buvo besukąs atgal. Bet blogai mane pažinojo. Pasakiau – stovėk ir žiūrėk kas bus. Kas buvo? Jau už pusvalandžio mes stovėjome šalia scenos, viduje. Mano užsispyrimui  ir norėjimui patekti  ten, kur noriu, stabdžiai neveikia.  

Koks nuliūdimas mane apėmė, kai dar po kurio laiko perskaičiau spaudoje, kad Borisui Grebenščikovui, po patirto infarkto, daktarai uždraudė tolimas keliones ir patarė koncertuoti tik ten, kur aplinka nekelia streso.  Pavydžiai tuomet sekiau jo gastrolių tvarkaraščius, kuriuose kiekvieną gegužį būdavo įrašytas Vilnius. Bet Chicago nebuvo, deja.

2015 – ieji

Po daugiau nei dešimties (o gal ir visų penkiolikos) metų pertraukos BG vėl atskrido į Ameriką. Pasiklausyti jo muzikos ir kartu praleisti laiką pakviečiau draugę Vilmą.Tiesa, net jei ir atvažiavome kartu, susitikome tik po koncerto. Nes laiką, planuotą  praleisti kartu, praleidome atskirai. Ji santūriai  klausėsi  muzikos, sėdėdama  ant žiūrovams skirtos pakylos. Aš – kaip visada – savo vietoje, minioje prie scenos. 

Eičiau dar, tuomet sakė Vilma.  

2017 –ieji, ruduo- žiema 
BG  vėl leidosi į turą po valstijas.Šį kartą su Akvariumu, kuriam šiemet 45. Neįtikėtini skaičiai, verčiantys susimąstyti ir apie savo amžių.Tiesą pasakius, Boris yra bene vienintėlis likęs iš originalios Akvariumo sudėties. O ši keitėsi dažnai. Vieni atėjo, kiti išėjo, treti iškeliavo amžinybėn...

Šiandien, gruodžio 8, per BG koncertą Čikagoje, ten, savo vietoje, gerbėjų minioje prie scenos, aš nebūsiu. Nes ne tas laikas - šokti, dainuoti, linksmintis... 

-        - Kodėl? - klausia mano vaikas. 

-          Iš pagarbos savo Mamai - atsakau. Ir tai, ką išgirstu vėliau, pakeičia visą mano dieną :

-          

-   - Pagerbk savo Mamą being happy,- netikėtai pasiūlo.

Būti laiminga šiemet man nelengva. Bet negaliu paneigti - tam, kad būti laimingu ne visada reikia stovėti minioje prie scenos. Šiandien tai padaryti pabandysiu savo namuose.Tyliai, ramiai, klausydamasi BG muzikos. Tos, kurią išgirdusi mano Mama, kadaise, prieš Kalėdas, pasakė  – Kokia graži muzika!

Pirmoje nuotraukoje albumas su autografu, gautu iš BG beveik prieš 20 metų. Kitos foto iš koncerto 2015- ais. 

O čia muzika : 

https://www.youtube.com/watch?v=v3RQ6x9qD8w