2001 – ieji
Nedidelėje maisto ir suvenyrų parduotuvėje, įsikūrusioje šiauriniame Chicago rajone, grojo pažįstama muzika. Labai gerai
pažįstama. Dar iš mano ankstyvos jaunystės laikų. Net jei parduotuvėlė buvo tolokai nuo mūsų
namų, važiavome ten specialiai, nusipirkti silkės iš bačkų, prieš Kalėdas, su tuomet pas mus viešėjusiais tėvais. Tokios skanios niekur kitur
nepardavinėjo.
- Kokia graži
muzika! Kas čia groja? - visai ne apie silkę netikėtai manęs
paklausė Mama.
- Boris Grebenščikov,-
atsakiau. Jo unikalaus balso niekada nesumaišyčiau
su bet kurio kito. Žinojau, kad mano Mama mėgo šį atlikėją, tik gal nesitikėjo čia,
Amerikoje, mažoje europietiškų prekių parduotuvėlėje, išgirsti. Kai klausydavausi jo, dar gyvendama
Lietuvoje, visuomet sakydavo, kad ši
mano muzika jai patinka. Akvarium
buvo viena mano mėgiamiausių grupių visais rusiško roko klausymosi laikais. Šalia
kitų favoritų Nautilus Pompilius ir Cojaus. Į mano melomanišką gyvenimą jie visi atėjo panašiu metu – aštuoniasdešimtųjų
pradžioje.
1998 – ieji
Kai kito
dešimtmečio skyrius jau buvo atverstas už
Atlanto, negalėjau atsidžiaugti patekusi į gastroles atvykusio Grebenščikovo koncertą. Jo muziką žinojau atmintinai jau daugybę
metų, tik gyvai girdėti nebuvo tekę. Net
jei tai buvo beveik prieš 20 metų, iki šiol prisimenu, kaip su vyru tada nusipirkome pačius
brangiausius bilietus, pirmose eilėse. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai pirkau
tokius brangius – mūsų brangios kėdės pirmose eilėse tą vakarą liko tuščios. Ir kaip aš
galėjau pamiršti - mano vieta prie scenos, per
visus koncertus. Pasibaigus programai ir
jau beveik publikai išsiskirsčius, iš vieno gastrolių organizatorių sužinojau,
kad dainininkas tuoj tuoj pasirodys ir dalins autografus savo ištikimiausiems gerbėjams.
Būdama aistringa autografų medžiotoja negalėjau praleisti tokios progos.
2002 - 03 – ieji ?
Į kitą BG
koncertą nusivežiau savo jauną sūnėną, neseniai atvykusį į JAV. Dabar
neprisimenu kur tuomet vyko pasirodymas, žinau tik, kad kažkokiame nedideliame miesto
klube. Kuris, kaip sakoma, buvo ne
guminis, todėl jau prie durų mus pasitiko būrys nepatekusių ir užrašas ant lango Sold Out. Mano sūnėnas buvo besukąs atgal. Bet blogai mane pažinojo. Pasakiau – stovėk ir
žiūrėk kas bus. Kas buvo? Jau už pusvalandžio mes stovėjome šalia scenos,
viduje. Mano užsispyrimui ir norėjimui patekti ten, kur noriu, stabdžiai neveikia.
Koks nuliūdimas
mane apėmė, kai dar po kurio laiko perskaičiau spaudoje, kad Borisui
Grebenščikovui, po patirto infarkto, daktarai uždraudė tolimas keliones ir
patarė koncertuoti tik ten, kur aplinka nekelia streso. Pavydžiai tuomet sekiau jo gastrolių
tvarkaraščius, kuriuose kiekvieną gegužį
būdavo įrašytas Vilnius. Bet Chicago
nebuvo, deja.
2015 – ieji
Po daugiau nei dešimties
(o gal ir visų penkiolikos) metų pertraukos BG vėl atskrido į Ameriką. Pasiklausyti jo muzikos ir kartu praleisti
laiką pakviečiau draugę Vilmą.Tiesa, net jei ir atvažiavome kartu, susitikome
tik po koncerto. Nes laiką, planuotą praleisti kartu, praleidome atskirai. Ji
santūriai klausėsi muzikos, sėdėdama ant žiūrovams skirtos pakylos. Aš – kaip visada – savo vietoje, minioje prie
scenos.
Eičiau
dar, tuomet sakė Vilma.
2017 –ieji,
ruduo- žiema
BG vėl leidosi į turą po valstijas.Šį kartą su Akvariumu, kuriam šiemet 45. Neįtikėtini skaičiai, verčiantys susimąstyti ir apie savo amžių.Tiesą pasakius, Boris yra bene vienintėlis likęs iš originalios Akvariumo sudėties. O ši keitėsi dažnai. Vieni atėjo, kiti išėjo, treti iškeliavo amžinybėn...
BG vėl leidosi į turą po valstijas.Šį kartą su Akvariumu, kuriam šiemet 45. Neįtikėtini skaičiai, verčiantys susimąstyti ir apie savo amžių.Tiesą pasakius, Boris yra bene vienintėlis likęs iš originalios Akvariumo sudėties. O ši keitėsi dažnai. Vieni atėjo, kiti išėjo, treti iškeliavo amžinybėn...
Šiandien, gruodžio 8, per BG koncertą Čikagoje, ten, savo vietoje, gerbėjų minioje prie scenos, aš nebūsiu. Nes ne tas laikas - šokti, dainuoti, linksmintis...
- - Kodėl?
- klausia mano vaikas.
-
Iš
pagarbos savo Mamai - atsakau. Ir tai, ką išgirstu vėliau, pakeičia visą mano dieną :
-
- - Pagerbk
savo Mamą being happy,- netikėtai
pasiūlo.
Būti laiminga šiemet
man nelengva. Bet negaliu paneigti - tam, kad būti laimingu ne visada reikia
stovėti minioje prie scenos. Šiandien tai padaryti pabandysiu savo
namuose.Tyliai, ramiai, klausydamasi BG muzikos.
Tos, kurią išgirdusi mano Mama, kadaise,
prieš Kalėdas, pasakė – Kokia graži
muzika!
Pirmoje nuotraukoje albumas su autografu, gautu iš BG beveik prieš 20 metų. Kitos foto iš koncerto 2015- ais.
O čia muzika :
