Gyveno kartą laimingas žmogus. Žmogus, kuris, vos sutikęs
kitą, nusilenkdavo jam mintyse dar net nepažinodamas. Laimingas žmogus anksti
gulėsi ir anksti kėlėsi. Dažnai miegodavo po atviru dangumi, skaičiuodamas
žvaigždes ir gėrėdamasis rytmečio pievų rūku. Prausdavosi šulinio ar šaltinio vandeniu ir kas rytą dainuodavo! Kasdien linkėjo
laimės kitiems, tikėdamas, kad tik tuomet ir pats gali būti laimingas.
Laimingas žmogus gerdavo vandenį, kuriame per naktį
mirkydavo akmenėlius, o kartais žolelių, čia pat pievose skintų, arbatą,
užsikąsdamas bičių medaus koriu iš geranoriškų kaimynų avilio. Laimingas žmogus
turėjo keistų ritualų - kalbėdavosi su gaminamu maistu, kurio kartais net ir
neparagaudavo, nes pasisotindavo juo mintyse, begamindamas. Tačiau vaišindamas svečią džiaugdavosi įdėjęs
ten visą savo meilę ir teigiamas emocijas. Laimingas žmogus nebūtų buvęs laimingas,
jei jam pasitenkinti būtų kankinama kita gyvybė, todėl nematė prasmės valgyti
mėsą, nes tai yra nesąžininga pasaulio atžvilgiu ir gan egoistiška .
Laimingas žmogus buvo atviras ir nebijantis prisipažinti,
kad medituodamas kartais nėra iki galo nuoširdus. Laimingas žmogus per gyvenimą
ėjo savęs ieškojimo keliu. Išsaugojęs vaiką savyje. Ramaus proto ir
atsipalaidavęs. Nekaltinantis kitų, jei kažkas vyksta ne taip, ir
neprisiimantis nuopelnų už viską. Neturėdavo egoistinių paskatų ir duodamas
kitam nesitikėdavo padėkos bei pripažinimo.
Laimingas žmogus niekada neslėpdavo savo jausmų. Jei būdavo
laimingas, tai laimingas ir būdavo. Jei norėdavo juoktis, tai ir
juokdavosi. Neturėjo savanaudiškų tikslų, nebuvo gobšuolis ar
savimyla. Nesinorėjo jam nei pralobti, nei uždirbti daug pinigų. Darė tai, kas
jam labiausiai buvo prie širdies ir iš pašaukimo. Laimingas žmogus buvo
optimistas, nes jie gyvena ilgiau, miršta sveikesni, išleidžia mažiau pinigų
vaistams ir atrodo jaunesni.
Laimingas žmogus neturėjo televizoriaus. Bet turėjo
telefoną, kuris sėkmingai atlikdavo ekobendruomenės gaidžio-žadintuvo vaidmenį ir
kiekvieną rytą žadindavo laimingą žmogų sau pačiam parašyta žinute: “Ką gero
šiandien galiu padaryti kitiems?”…
Laimingas žmogus buvo amžinas mokinys, už viską dėkingas savo gyvenimo
mokytojams. Laimingo žmogaus akys švietė, o lūpos šypsojosi.
Bet svarbiausia – laimingas žmogus buvo prisirišęs prie
laimės! Ir todėl gyveno ilgai ir laimingai!
Čia būtų galima parašyti – pasaka baigta. Tačiau tai – ne
pasaka. Tai - iš tikrai laimingo, jauno žmogaus gyvenimo. Vieną šiltą ir
vėjuotą birželio rytą geranoriškai prisėdusio išgerti arbatos puodelio ir dar
kartą sutikusio pasidalinti savo laimingo gyvenimo pamokomis.
Gerti arbatą - tai visai ne tas pats, kas gerti arbatą su laimingu žmogumi! Taip, taip. Ne su citrina. Su laimingu žmogumi! Žinoma, ir su citrina neblogai, bet su laimingu žmogumi kur kas geriau J
Time for my cup of tea svečiuojasi Laimės mokytojas, lektorius, ekobendruomenės narys, Vedų tyrinėtojas, praktikuojantis Bhakti jogą, Darius Ražauskas
Jei norite susipažinti su Dariumi iš arčiau, užsukite į jo tinklalapį http://www.esujums.lt/
